D.U.K.

Čia surasite atsakymus į pagrindinius klausimus:


Kokius tyrimus reikėtų atlikti gręžinio vandenyje?

 Įsirengus individualų geriamojo vandens gręžinį, pagal LAND 4-99 reikalavimus, vandenyje reikia atlikti Bendrosios cheminės analizės ir geležies tyrimą (punktas 19.2: pH, savitasis elektrinis laidis, bendrasis kietumas, permanganato skaičius, chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai, nitratai, nitritai, natrio, kalio, kalcio, magnio, amonio jonai ir geležis). Šio tyrimo pilnai pakanka vandens apibūdinimui ir, jeigu reikia, vandens gerinimo įrenginių (filtrų) parinkimui. Papildomus tyrimus galima atlikti, jei įtariama specifinė tarša (pvz. galimai padidėjęs fluoro, boro kiekis) arba kai vartotojas nepatenkintas turimo vandens kokybe.

Išsamus geriamojo vandens tyrimas reglamentuojamas Geriamojo vandens Higienos normoje 24:2003, bet jis nebūtinas žmonių vartojamam vandeniui, kuriuo fiziniai ir juridiniai asmenys apsirūpina individualiai, kai per dieną paimama ne daugiau kaip 10 kub. metrų vandens arba vandeniu aprūpinama ne daugiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei ar viešajai veiklai. 

Kaip ištirti vandens kietumą? Ar reikalingi vandens minkštinimo filtrai?

Vandens kietumą sudaro kalcio ir magnio druskos. Kietumą galima reguliuoti, priklausomai nuo vandens panaudojimo srities. Geriamajame vandenyje kietumas nereglamentuojamas, nes, pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO), kietas vanduo žmogaus organizmui ne tik nedaro jokios neigiamos įtakos, bet yra kalcio ir magnio šaltinis bei gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl optimalus geriamojo vandens kietumas yra 4-8 mg-ekv./l (arba 2-4 mmol/l). O techninis vanduo, dažniausiai, geriau kai yra minkštas.

Bendrojo vandens kietumo analizės kaina yra 5.25 Eur . Į laboratoriją reikia pristatyti 0.2-0.5 litro vandens.

Ar gali būti geriamajame vandenyje chloro ir vario? Ar nustatinėjamas chloro ir vario kiekis geriamame vandenyje? Jei nustatinėjama, tai kokiais metodais?
Laisvo chloro gamtoje nėra, todėl ir natūraliame vandenyje jo negali būti. Paruoštame geriamąjame vandenyje chloro gali būti tais atvėjais, kai dezinfekcijai naudojamas chloravimas ar kai kurios kitos dezinfekcinės priemonės. Senesnėje Geriamojo vandens Higienos normoje leistina laisvo chloro koncentracija po dezinfekcijos buvo 0.3 mg/l. Dabartiniu metu, laisvas chloras dezinfekcijai nenaudojamas, o Higienos norma reglamentuoja tik antrinius junginius, kurie gali susidaryti po dezinfekcijos. Vartotojai laisvą chlorą dažnai painioja su chloridu, kuris nėra toksiškas, pvz. clorido yra valgomojoje druskoje, natrio chloride. Chlorido koncentracija geriamąjame vandenyje yra reglamentuota - 250 mg/l, bet tai ne dėl toksiškumo, o dėl skoninių ir kitų savybių.
Varis yra mažai toksiškas elementas, jo geriamąjame vandenyje leidžiama iki 2 mg/l. Natūraliuose Lietuvos vandenyse tokių koncentracijų nebūna. Vario vandenyje gali padaugėti, kai per varinius santechnikos įrenginius teka agresyvus vanduo, pvz. po atvirkštinės osmozės (RO) filtrų.
Laisvas chloras vandenyje nustatinėjamas jodometriniu arba spektrometriniu metidu, o varis atominės absorbcijos metodu.
Prašau paaiškinti, kuo skiriasi laisvas chloras vandenyje ir bendras, jei vanduo dezinfekuojamas natrio hipochloridu.
Tikroji dezinfekuojanti medžiaga yra ne pats chloras, o atominis deguonis, kuris gali atskilti iš hipochloritinės rūgšties, hipochlorito ar susidaryti chlorui reaguojant su vandeniu.
"Laisvu chloru" laikoma hipochloritinės rūgšties ir hipochlorito suma. Jeigu vandenyje yra amonio jonų ir/ar organinio azoto, hipochloritas greitai reaguoja sudarydamas chloraminus. Laisvo chloro ir chloraminų suma yra bendrasis chloras.
Gal yra žinoma, koks vandens kietumas dH Vilniuje? Indaplovėse reikalauja nurodyti, bet "Vilniaus vandenyse" duomenų nėra.
Vilniuje centralizuotai tiekiamo vandens kietumas gali būti apie 16-18 dH (Vokiškų kietumo laipsnių). "Vilniaus vandenų" svetainėje vandens kietumas neskelbiamas, nes geriamąjam vandeniui šis parametras nereglamentuojamas.
Sklype yra šulinys, planuojame iš jo naudoti vandenį gyvenamajam namui. Kokius filtravimo būdus reikia naudoti vandens valymui?
Šulinių vanduo dažniausiai būna užterštas nitratais ir nitritais, jų šalinimui yra spec. filtrai. Visgi, neatlikus cheminio vandens tyrimo, teisingai parinkti filtrų neįmanoma.
Kas yra vandens kietumas ir kokie yra matavimo vienetai?

 

Bendrasis kietumas: bendra kalcio Ca ir magnio Mg jonų koncentracija.

Karbonatinis kietumas: bendro kietumo dalis, ekvivalentiška hidrokarbonato ir karbonato koncentracijai vandenyje.

 

 Vokietijos kietumo laipsniai  1°DH yra kietumas, kurį sudaro 10 mg CaO/l

Jungtinės karalystės kietumo laipsniai 1°Clark  yra kietumas, kurį sudaro 1 granas kalcio karbonato viename galone, t.y. 14.3 mg CaCO3/l

Prancuzijos kietumo laipsniai 1 Prancūzijos kietumo laipsnis yra kietumas, kurį sudaro 10 mg CaCO3/l

JAV kietumo laipsniai JAV kietumas išreiškiamas kalcio karbonato dalių skaičiumi milijone dalių tirpalo (parts per million, ppm), o tai atitinka 1 mg CaCO3/l

ISO standartuose kietumas išreiškiamas kalcio ir magnio milimolių skaičiumi litre  vandens mmol/l

Dar kietumas gali būti išreiškiamas kalcio ir magnio miligramekvivalentų skaičiumi litre vandens mg-ekv./l

Perskaičiuoti galima taip:

1 mmol/l = 2 mg-ekv/l = 5.61 °DH = 7.02 °Clark =10 laps. (F) = 100 ppm (JAV)

Vandens kietumas, minkštas ar kietas vanduo sveikesnis?
Terminas "vandens kietumas" atsirado tada, kai atsirado muilas. Vandenyje ištirpę kalcio ir magnio jonai dalį muilo padaro netirpiu, todėl skalbimui geriau tinka minkštas vanduo. Geriamąjame vandenyje nei kalcis, nei magnis, nei kietumas nereglamentuojami. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad šios medžiagos nedaro žmogaus organizmui JOKIOS neigiamos įtakos. Mitai, kad nuo kieto vandens organizme susidaro akmenys ar "kalkėja" kraujagyslės yra neteisingi. Atvirkčiai, kalcis ir magnis yra būtini mūsų organizmui, o su maistu, dažnai, jų gauname nepakankamai. Geriant per parą po 2-2.5 litro vidutinio kietumo vandens, galime gauti apie 15-20 % kalcio ir magnio dienos normos. Nustatyta, kad geriantieji kietesnį vandenį rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Atsiradus įvairiems buitiniams fitrams, kai kuriose šalyse imta reglamentuoti apatines kietumo ribas, t.y. vartotojai saugomi nuo per minkšto vandens. Taigi, bendru atvėju, techninis vanduo gali būti minkštas, o geriamasis vanduo turi būti vidutiniškai kietas.